- juduoti
- judúoti, -úoja, -ãvo 1. intr. palengva judėti: Judúo[ja] javai, krūmai, kad vėjis pučia J. Kad klevas judúoja, tad sulos neduoda Š. Neišmatyt, eina ar stovi – vos tik juduoja Lkš. Žemė sudreba, miestai bei palociai ima juduoti rš. Judúojąs paviršius BŽ600. O kai aš jojau pro vykšnelių sodelį, o aš išvydau sadulą juduojančią JD1172. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbuodamos JD765. 2. tr. palengva judinti, supti: Naktį vaiką smarkiai nesupk, tik judúote judúok! Skr. Vėjelis kvietkeles juduoja Tat. Vaiką ant kojų senelis vis juduodavo Grš. \ juduoti; atjuduoti; nujuduoti; sujuduoti
Dictionary of the Lithuanian Language.